- vikruoti
- vikrúoti, -úoja, -ãvo intr. NdŽ 1. vikriai judėti, suktis: [Pamergė] ratelį suko taip, kad bernai tik ir taikė, kad ir jį, ir tik jį įsuktų, pabroliai, kaip vijurkai aplink ją vikravo J.Balt. | refl. Rtr, NdŽ, KŽ: Ji turėjo vikrúotis ir skubėti A.Vien. Vikrúokis – pasvėlinsma Dbk. Reikia vikrúotis, kiteip nespėsi Šmn. Labai vikrúojas, iš visų pusių sukas Vžns. Vieni jų (delfinų) narstydamies vikruojas priešakyje, kiti seka paskui A.Vien. Ir reik vikruotis iš visų jėgų rš. 2. miklintis (ką atlikti): Žiūrėk, vikrúojas peršokt ravą Dbk. \ vikruoti; įsivikruoti; pavikruoti; susivikruoti
Dictionary of the Lithuanian Language.